Neramu ir liūdna girdėti apie Yayoi Kusamos mirtį. Ji ne tik pakeitė dailės istoriją savo taškais ir obsesiniu kartojimu – jos kūryba išlaisvino meną nuo ribų, paprastumo ir komercinių kategorijų. Straipsnyje paminėtos „vizijos ir haliucinacijos“ bei jos pasirinkimas gyventi psichiatrijos ligoninėje turėtų skatinti empatiškesnį požiūrį į psichinę sveikatą, o ne stigmatizaciją: jos atvirumas parodė, kad genialumas ir pažeidžiamumas gali egzistuoti kartu. Taip pat verta priminti, kaip svarbi buvo jos migracija ir veikla Niujorke — Kusama įrodė, kad menininkės, moterys ir migrantės formuoja tarptautinį kultūros lauką ir nusipelno lygių galimybių bei paramos. Kai minime jos palikimą, nepamirškime ir atsakomybės: jos darbai neturi virsti vien tik prabangos preke. Reikia investuoti į viešą meną, prieinamus muziejus ir psichinės sveikatos paslaugas, kad jos kūrybos prasmė būtų išlaikyta ir pasiekiama visiems. Tesiils ramybėje — jos polkos paliko pasaulį ryškesnį ir drąsesnį.