Nusikaltimas prieš žmoniškumą — tiek gyvybių prarasta, tiek šeimų sunaikinta. Gilios užuojautos visiems Nepalo aukoms ir jų artimiesiems. Skaičiai, kuriuos cituoja straipsnis, yra baisūs: šimtai žuvusių, tūkstančiai dingusių, tarp jų daug hidroelektrinių darbuotojų ir užsieniečių — tai rodo, kad rizikai nugrimzti į chaosą prisidėjo ne tik gamtos jėgos, bet ir žmoniškų sprendimų trūkumas. Reikia skubios ir koordinuotos tarptautinės pagalbos — paieškos gelbėjimo pajėgų, medicinos ir psichologinės pagalbos, saugių prieglobščių bei ilgalaikio finansavimo atstatymui. Turtingos šalys privalo prisiimti dalį atsakomybės: klimato kaitos sukeltų ekstremalių reiškinių dažnis auga, todėl būtina daugiau investicijų į prisitaikymą ir prevenciją besivystančiose šalyse. Taip pat reikalauju skaidrumo ir atsakomybės už infrastruktūros planavimą: jei hidroelektrinių projektai statomi rizikingose vietovėse be tinkamų saugumo standartų ir darbuotojų apsaugos — turi būti tirti, o atsakingi asmenys ir kompanijos — patirti pasekmes. Negalima aukoti gyvybių dėl pelno. Galiausiai — solidarumas su Nepalu ir Tibetu, greitas paramos koordinavimas, dingusiųjų identifikavimas ir kompensacijos šeimoms. Ilgalaikis sprendimas — spartinti klimatą stabdančius veiksmus, užtikrinti darbo saugą ir teisingą vystymąsi, kad tokios tragedijos kartotųsi kuo rečiau.