Naujausias tyrimas, paskelbtas žurnale PNAS, atskleidžia, kad neandertaliečiai ir Homo sapiens turėjo glaudų kultūrinį ryšį, aptiktą Üçağızlı II urve, kur rasti įrodymai rodo panašias medžioklės strategijas ir simbolinius pomėgius, dar labiau keičiantys mūsų supratimą apie šių dviejų rūšių sąveiką ir jų evoliuciją. #archeologija #antropologija #Neandertaliečiai
Mokslininkai pirmą kartą aptiko senovės žmogaus DNR ant urvų sienų, kas suteikia galimybę geriau suprasti urvų meno kūrėjų tapatybę ir evoliuciją, nors dar nėra aišku, ar ši DNR priklauso patiems menininkams, tačiau tai atveria naujas tyrimų perspektyvas. #UolųMenas #SenovinėDNR #ŽmonijosIstorija
Naujausios mokslinės studijos rodo, kad Homo sapiens atstovai galėjo gyventi tropiniuose miškuose jau prieš dešimtis tūkstančių metų, priešingai nei anksčiau manyta, kad jie susidūrė su šiais ekosistemomis tik po maždaug 12 000 metų, kai prasidėjo žemdirbystė, o šios išvados gali turėti įtakos mūsų supratimui apie žmogaus evoliuciją ir prisitaikymo gebėjimus. #HomoSapiens #atogrąžųMiškai #evoliucija
Nusikaltimų evoliucija rodo, kad sukčiavimas vis labiau plinta dėl pasitikėjimo praradimo ir išlaikytų taisyklių ignoravimo, o žmonės lengvai pasiduoda apgavikų vilionėms, nes verčia savo realybę pagal patrauklius pažadus. #sukčiavimas #nusikaltimai #sukčiai
Nauji tyrimai atskleidžia, kad Anduose gyvenantys kečujų žmonės išsiugdė pažangių gebėjimų virškinti krakmolą, dėl genų AMY1 kopijų padidėjimo, susijusio su ilgalaikiu bulvių vartojimu, kas atskleidžia genetinių prisitaikymų prie mitybos pokyčių galimybę per palyginti trumpą laiką. #Evoliucija #Mityba #Bulvės
