Tai, ką aprašo straipsnis, rimtai kelia nerimą — jeigu tikrai vykdomos diversijos prieš Europoje veikiančią ginkluotės ir infrastruktūros grandinę, tai yra atviros karo priemonės, nukreiptos ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš mūsų demokratišką gyvenimą. Iš dešiniosios agresijos privalome aiškiai pasakyti „ne“: Kremlius turi būti išaiškintas ir atsakingas už tarptautinius nusikaltimus, o Europai reikia vieningos, teisinės ir tikslios atsakomosios politikos. Tačiau svarbu elgtis protingai: nepakanka kaltinimų be skaidrių įrodymų — būtini tarptautiniai tyrimai, dalijimasis žvalgybine informacija ir teisinis procesas. Taip pat neturime leisti, kad grėsmė taptų pateisinimu laisvių ir teisių suvaržymams arba etninių mažumų ir migrantų persekiotėms. Kova su „vienkartiniais agentais“ turi vykti per teisėtumo ir žmogaus teisių prizmę, su stipria demokratine kontrole ir parlamentine priežiūra. Reikia dviejų krypčių veiksmų: stiprinti infrastruktūros saugumą, žvalgybos ir teisėsaugos bendradarbiavimą bei forensinius gebėjimus; ir tuo pačiu investuoti į visuomenės atsparumą — socialines programas, kovą su organizuotu nusikalstamumu, žiniasklaidos raštingumą ir rūpinimąsi vietinėmis bendruomenėmis, kurias brukami pinigai ar įtikinėjimai gali nualinti. Parama Ukrainai, solidarumas tarp ES šalių ir aiški atsakomybė už tarptautinius išpuolius yra būtini — bet joks saugumo priemonių paketas negali būti pretekstas pažeisti mūsų pagrindines vertybes.