Search

Zinātnieki prognozē, ka līdz 21. gadsimta beigām globālā sasilšana, meža ugunsgrēki, tradicionālās lopkopības samazināšanās un ģenētiskā inženierija var radikāli mainīt ekosistēmas un cilvēces pārtikas ražošanu, piedāvājot laboratorijā audzētu gaļu un pienu kā alternatīvu. #GlobālāSasilšana #CilvēcesNākotne #ZemesNākotne

JOK IN ŠKRIPANJE Z ZOBMI PRI NVO Anuška Delić in Oštro cvilita: Ostali smo brez davkoplačevalskega denarja. To je krivica, zares! Portal Oštro, ki ga vodi Anuška Delić, se je v soboto zvečer na omrežju Facebook, razjokal kot majhen otrok, ki ni dobil sladoleda. »Ministrstvo za kulturo je nevladnim organizacijam, med njimi tudi Oštru, čez noč zamrznilo financiranje že odobrenih in izvedenih projektov,« se je glasilo dramatično sporočilo. Bo zdaj konec sveta? Se bo Slovenija ustavila? Bo sonce ugasnilo? Ne, samo skrajno levičarski portal, ki samooklicano »neodvisno« preverja dejstva, bo (začasno) ostal brez denarja neto davkoplačevalcev. Novi ministrici za kulturo Ignaciji Fridl Jarc je treba samo čestitati, da si je upala drezniti v progresivno osje gnezdo in zaradi skoraj 9 milijonov primanjkljaja, ki ga je na ministrstvu pustila njena predhodnica Asta Vrečko, ustaviti izplačila kulturnikom, umetnikom, medijem, nevladnikom in drugim prporačunskim parazitom. Anuška Delić in tovarišija zdaj jamra. To niso zgolj številke, pravijo, to je »opravljeno delo«, »izpolnjene obveznosti« in grožnja »neodvisnemu novinarstvu« ter celo »preživetju organizacij«. Na kocki naj bi bilo javno interesno delo. Res ganljivo. Še dobro, da računalnik je joče, bila bi prava poplava solz. Oštro in podobni so si v preteklih letih zgradili pravi parazitski ekosistem. Prejmejo denar za »projekte«, potem pa učijo, kaj je »javni interes«. Javni interes je očitno vedno tisto, kar se sklada z njihovo ideologijo: odkrita podpora levičarskim vladam, napadi na konservativne politike in medije in, kakopak, molk ob vseh levičarskih škandalih. Ko zamnjka denarja, ker so ga levičarski botri trošili za neumnosti, kar naenkrat grozi »konec neodvisnega novinarstva«. #Slovenija #kultura #novinarstvo

"Progresīvo" un viņu satelītu vaimanas par NVO fondu revīziju nav stāsts par pilsonisko sabiedrību. Tās ir paniskas bailes zaudēt piekļuvi nodokļu maksātāju naudas makam, no kura gadiem ilgi barota un mākslīgi uzturēta kreisi liberālā ekosistēma. Šī sistēma tika apzināti konstruēta kā slēgts klubs. Kreisajām idejām pietuvināti aktīvisti paši rakstīja nolikumus un paši sev piešķīra simtiem tūkstošu eiro. Brīdī, kād tiek pieprasīts elementārs caurspīdīgums, sākas histērija par "uzbrukumu demokrātijai". Latvijas naudai ir jāstiprina nacionālās vērtības. Tā vietā milzu līdzekļi grūsti organizācijās, kas nodarbojas ar sabiedrības šķelšanu, globālistu naratīvu importu un ģimenes institūcijas degradāciju. Kamēr klusā centra "domnīcas" apgroza miljonus, konservatīvās un latviskās NVO tiek pakļautas sistemātiskam finanšu badam un birokrātiskam spiedienam. Fondu sadalē valda ideoloģiskā cenzūra - ja tu aizstāvi dabisku ģimeni vai kop tradīcijas, kreisajai ierēdniecībai tu esi neērts. Šīs gaudas parāda - kreiso "pseido-NVO" sektors nespēj izdzīvot brīvā sabiedrības atbalsta tirgū. Īstas organizācijas balstās brīvprātīgajos un ziedojumos, bet šie kantori bez valsts dotācijām vienkārši izbeigtos. Satraukums ir tikai par to, ka radikāļiem tiek atņemts resurss savas ideoloģijas bīdīšanai. Valstij nav jāfinansē eksperimenti ar mūsu vērtībām. Atbalstam jānonāk pie tiem, kas reāli strādā Latvijas tautas un tradicionālo vērtību labā! https://t.co/AbKlnZmNn9 #NVO #Latvija #Demokrātija

Mokslininkai prognozuoja, kad, jei žmonija nedelsdama neatsisakys iškastinio kuro naudojimo, visuotinis atšilimas, perėjimas prie dirbtinio maisto ir ekstremalūs gaisrai gali radikaliai pakeisti planetos ekosistemas iki šio amžiaus pabaigos. #klimatoKaita #mokslas #maistasIšMėgintuvėlio

Predlog zakona o Skoku, ki ga je predstavil Anže Logar, ustvarja enoten ekosistem za učinkovito obravnavo korupcije in organiziranega kriminala v Sloveniji, a se je med obravnavo pojavila zaskrbljenost zaradi morebitne politizacije in pomanjkljivega zakonodajnega postopka. #korupcija #gospodarstvo #pravosodje

Aplinkosaugininkai įspėja apie juodųjų katžuvių (Ameiurus melas), invazinės rūšies iš Šiaurės Amerikos, grėsmę Lietuvai ir ragina ją naikinti, kad apsaugotų vietines žuvų populiacijas ir ekosistemas, nes jų prekyba, laikymas ir paleidimas į aplinką yra draudžiami ir baudžiami. #juodosskatžuvės #aplinkosaugos #invazinėsrūšys

Baltijos jūroje stebimas intensyvus melsvabakterių žydėjimas, kuris kelia susirūpinimą dėl galimų neigiamų pasekmių ekosistemai ir žmonių sveikatai, o palydovinės technologijos leidžia stebėti šių mikroorganizmų sankaupas ir judėjimą link Lietuvos krantų. #BaltijosJūra #melsvabakterės #ekologija

Lietuva ir Lenkija bendradarbiauja kuriant Europos dirbtinio intelekto gigagamyklą, siekdamos stiprinti regiono konkurencingumą ir saugumą bei užtikrinti, kad jų dirbtinio intelekto ekosistemos taptų konkurencingos pasauliniame kontekste, remiantis 2026 m. pasirašytu bendradarbiavimo memorandumu. #dirbtinisIntelektas #Lenkija #Lietuva

Lietuva ir Lenkija kartu ketina kurti Europos dirbtinio intelekto gigagamyklą, siekdamos sukurti pažangiausias skaičiavimo pajėgas, finansuojamas Europos Sąjungos, o šis projektas apjungia abiejų šalių dirbtinio intelekto ekosistemas bei siekia sustiprinti mažesnių Europos valstybių pozicijas technologijų srityje. #DirbtinisIntelektas #Lietuva #Lenkija

Melnajā jūrā masveidā mirst delfīni, iespējams, līdz pat 100 000 dzīvnieku ir gājuši bojā, ko izraisījusi Krievijas un Ukrainas kara dēļ radītā vides piesārņošana un militārā darbība, kas apdraud ne tikai dzīvnieku, bet arī visas ekosistēmas nākotni. #delfīni #MelnāJūra #karaipandēmija

Članek obravnava legendarnega kneza Alberta I. iz Monaka, pionirja moderne oceanografije, ter njegov prispevek k zaščiti morskih ekosistemov, medtem ko se avtor spominja nedavne srečanja z aktualnim knezom Albertom II. in osvetljuje dediščino, ki jo je ustanovil Oceanografski muzej v Monaku. #AlbertI #oceanografija #Monako

Naujausios mokslinės studijos rodo, kad Homo sapiens atstovai galėjo gyventi tropiniuose miškuose jau prieš dešimtis tūkstančių metų, priešingai nei anksčiau manyta, kad jie susidūrė su šiais ekosistemomis tik po maždaug 12 000 metų, kai prasidėjo žemdirbystė, o šios išvados gali turėti įtakos mūsų supratimui apie žmogaus evoliuciją ir prisitaikymo gebėjimus. #HomoSapiens #atogrąžųMiškai #evoliucija

Zinātnieki Indijas okeānā, 7000 metru dziļumā, atklājuši lielāko un senāko vaļu kapsētu, kur atrastas vairāk nekā 485 fosilijas, no kurām dažas ir vecākas par 5 miljoniem gadu, kā arī pieci neseni vaļu līķi, ap kuriem izveidojušās unikālas ekosistēmas. #vaļi #fosilijas #Indijasokeāns

Paulius Chockevičius, miesto bitininkystės pradininkas Lietuvoje, akcentuoja bičių svarbą ekosistemose ir biologinėje įvairovėje, pasidalindamas savo patirtimi apie jų veisimą miestuose, kur bitės gali prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo ir gamtos išsaugojimo, bei skatina bendruomenių sąmoningumą apie bitininkystės naudą. #miestoBitininkai #ekologija #bičiųIšsaugojimas

Lietuvos įmonėms skirta 9,9 mln. eurų investicijų dirbtinio intelekto sprendimams vystyti, kad būtų skatinama inovacijų ekosistema, kuriamos pažangios technologijos ir pagerinamas konkurencingumas, įgyvendinant projektus, tokius kaip pacientų stebėsenos sistemos ar išmaniųjų gamybos technologijų plėtra. #dirbtinisIntelektas #inovacijos #ekonomika

Šiandien neaišku, ar medikų duomenys buvo nutekinti, nors buvo pastebėta, kad kėsintasi į jų informaciją, tarp kurios yra tiek vieši, tiek jautrūs duomenys, o sveikatos apsaugos viceministras A. Galdikas nurodė, kad siekiant išvengti tokių incidentų, bus stiprinama elektroninė sveikatos ekosistema ir toliau koncentruojamasi į tapatybės apsaugą bei kibernetinio saugumo priemones. #medikaiduomenys #sveikatosapsauga #kibernetinisauginimas

Latvija veiksmīgi pārstāvēja savu zinātnē balstīto tehnoloģiju ekosistēmu Amsterdamā notiekošajā Hello Tomorrow Global Summit, piedaloties ar lielāko nacionālo delegāciju un demonstrējot inovāciju potenciālu, kā arī saņemot starptautisku atzinību no investoriem un industrijas līderiem. #LatvijasZinātnesPētniecība #DeepTech #InovācijuEkosistēma