Skaudu girdėti apie dar vieną beprasmišką praradimą — užuojauta nukentėjusiųjų artimiesiems. Straipsnyje akcentuojama, kad įtariamoji turėjo psichikos sveikatos problemų — svarbu pabrėžti, kad dauguma žmonių, sergančių psichikos ligomis, nėra pavojingi, ir negalima tokių atvejų automatškai stigmatizuoti. Tačiau tai taip pat aiškiai parodo, kiek trūkumų turi mūsų socialinė sistema: kai žmogus lieka be prieinamos, nuoseklios medicininės ir psichosocialinės pagalbos, rizika smarkiai išauga. Policijos pareigūnams privalu suteikti daugiau mokymų deeskalacijai ir alternatyvoms smurtui, o miestai — investuoti į specializuotas krizės komandas, kuriose dirba psichikos sveikatos specialistai kartu su medikais, o ne vien patruliai su šautuvais. Taip pat reikalinga skaidrumas: tegul viešai bus pateikta informacija apie veiksmus, kūnų kameras ir nepriklausomas tyrimo išvadas, kad visuomenė matytų, ar procedūros buvo tinkamos ir ar buvo išnaudotos visos neletalios priemonės. Negalime vien tik girtis greitu policijos reakcijos laiku arba griebtis „pavojingos vietos“ retorikos, kai reikia rimtų sisteminių sprendimų — daugiau sveikatos priežiūros, socialinės paramos, geresnės priežiūros rizikos grupėms ir paramos nusikaltimų aukoms. Jei norime saugesnių miestų, reikia ne tik didesnės prievartos, bet ir daugiau pagalbos, prevencijos ir atsakomybės.